Karmos (nuodėmių) atidirbimas ir atleidimas prasideda iškart po atlikto darbo su žmogumi per Karmos Valdovus, mūsų likimo valdytojus ir kūrėjus. Bet neužmirškime, kad daug, net labai daug prie to gerais ar blogais savo darbais prisidėjome ir prisidedame asmeniškai patys ir net šeimos nariai, giminė bei kiti žmones.

Toks Dievo-Tėvo-Kūrėjo    dieviškasis    planas    matyti savo kūrinius- dukras ir sūnus visapusiškai laimingais ir einančiais tobulėjimo keliu amžinuoju gyvenimu.

Naujo kosminio kodo - šifro atidarymas, išskaičiavimas, leidus Karmos Valdovams per gyvąjį „GAMA“ kompiuterį, holografinę plokštelę.

“Jei aš tikrai gyvenau anksčiau, kodėl to neprisimenu?” - iškart paklausiama, vos imama kalbėti apie reinkarnacijos (persikūnijimo dėsnio) buvimą.
O juk ir šiame gyvenime užmirštame daugiau, negu prisimename. Pavyzdžiui, kaip išmokome skaityti ar skaičiuoti. Tačiau mokame.

„Aš iš tų, kurie tiki, jog gyvenimas susideda iš ciklų: savotiškų ratų, ratelių, kaip laikrodžio mechanizme susikibusių vieni su kitais ar atskirai besisukančių. (...) Panašu, kad tie ratai ir rateliai baigia savo apsisukimų ciklus beveik tuo pačiu metu. Kada tai įvyksta, žmogus tarsi pradeda naują gyvenimo laikotarpį", — rašo labai populiarus JAV rašytojas Stivenas Kingas viename savo romane.

Apie žmogaus gyvenimo laikotarpius kalbėjo ir Indijos išminčiai. Jie nurodo tris svarbiausius periodus, per kuriuos žmogus privalo iš esmės pasikeisti. Pirmąjį sąlyginai būtų galima pavadinti vaikyste ir paauglyste, kai žmogui svarbiausia, koks jis (kaip atrodo, kuo apsirengęs...). Antrajame laikotarpyje ima dominuoti jau kitos vertybės: žmogui svarbiausia, kas jis (koks išsilavinimas, pareigos, autoritetas...). Trečiajame laikotarpyje visa, kas susiję su aukščiau nurodytomis vertybėmis, nebetenka prasmės. Žmogaus gyvenimo prasmė — jo dvasinio pasaulio pilnatvė.

Pasaulyje yra keturi žmonių tipai: vieni visur mato tik gėrį, kitiems, mažiau dvasingiems, - tik gėris yra gėris, o blogis yra blogis, tretieji nemato gėrio, tik blogį, ir patys baisiausi tie, kurie net gėryje įžvelgia blogį.

Karminis „gydymas“ vyksta per Karmos Valdovus ir mano šviesos Mokytojus. Karminis „gydymas“ ir jo atlikimas.

Tam reikalinga asmeniška žmogaus nuotrauka, šeimos senelių, prosenelų nuotraukos, jų Vardai, Pavardės, pilni gimimo, mirimo metai su vietovės pavadinimu, kartais reikalinga vestuvių, krikšto data ir vieta, ir jei yra žinomos, atsimenamos jų „nuodėmės“, tai abortas, savižudybė, nužudymas, užsiėmimas juodaja magija, vudu, pirklausė kokiai tai grupuotei, sektai, ir kiti blogi poelgiai žmogaus gyvenime.

Kas yra karmos dėsnis?

Pažodžiui išvertus iš Sanskrito kalbos, žodis „karma" reiškia „veiksmą". Be to, „veiksmas" apima ne tik poelgius, bet ir mūsų žodžius bei mintis. Paprastai kalbant, karmos dėsnis reiškia, kad kiekvienas mūsų veiksmas (poelgis, žodis ir mintis) turi atitinkamų pasekmių. Net visai nereikšmingi veiksmai turi pasekmių.

Budos Kryžius

Atsistokite veidu į rytų pusę, stovėkite lasivai, rankos gali būti delnais į viršų arba nuleistos. Tariate žodžiu arba mintimis tris kartus šiuos tegiamus palinkėjimus.

Linkiu laimės, meilės ir sveikatos tiems, kurie man iš kairės,

Linkiu laimės, meilės ir sveikatos tiems, kurie man iš dešinės,

Linkiu laimės, meilės ir sveikatos tiems, kurie yra priešais mane,

Linkiu laimės, meilės ir sveikatos tiems, kurie yra man už nugaros

Linkiu laimės, meilės ir sveikatos tiems, kurie yra man po kojomis,

Linkiu laimės, meilės ir sveikatos tiems, kurie yra man virš galvos.

Šis palinkėjimas Jums visai dienai suteiks teigiamos energijos ir jėgos. Atlikite kas dieną ir jausitės energingi, žvalūs, teigiamai nusiteikię. Kuo daugiau pasauliui, žmonijai siūsite tokių iš dūšios ir širdies palinkėjimų, tuo geriau jausitės. Gėris sugryžta.



Rytais kalbėti šiuos septynis balsius, kaip mantrą ramiai, patogiai atsisėdus. Užsikrausite teigiama energija visai dienai.

                            I. E. O. U. A. M. S

Taip Jūs teigiamai paveiksite visus septynis energetinius centrus (čakras).

Girtas šokis 

Girtas šokis blaiva galva

Ar kada įdėmiau stebėjote girto žmogaus judesius? O ar pagalvojate, kad jis daro kur kas daugiau judesių nei blaivas žmogus?

Mes nuolat kontroliuojame savo judesius. Mes neleidžiame savo kūnui judėti laisvai, taip, kad jis norėtų.

Kuomet kūnas atsipalaidavęs, jo judesiai įvairesni. Žinome, kad žmogaus raumenys yra tiesiogiai sujungti su galvos smegenų žieve. Paįvairindami savo judesius, mes aktyviname ir smegenų veiklą. Be to, energija, kuri yra žmogaus kūne, ima harmoningai pasiskirstyti ir dėl to gerėja sveikata. Todėl šiuo metodu yra pagrįsta daug gydymo praktikų, pavyzdžiui: meditaciniai šokiai budistų šventyklose, dinamiškos Radžinišo meditacijos ir kt.

Ši metodika vadinas „girto šokis“. Ją galima praktikuoti vienam, o taip pat ir grupėje. Pradžioje, ypač per pirmus užsiėmimus, būna sunku, todėl, kad neprisiverčiama negalvoti, kaip aš atrodau iš šalies. Bet nustojus save kontroliuoti, judesiai nebekaustomi nuorodom ir pasidaro laisvi.

Patikėkite, kad tų, kurie ilgai praktikuoja „girto šokį“, jutimai keičiasi. Patritis, gauta užsiėmimuose, pritaikoma praktikoje. Žmonės, kurie nepasitikėjo savimi, bijojo būti juokingais ir kvailais, po „girto šokio“ tampa laisvesni, betarpiškiau bendrauja, nesigėdija savęs, savo minčių, jausmų. Jie liguistai nebekontroliuoja savęs, daugiau pasitiki savo esme.

„GIRTO ŠOKIO“ TECHNIKA

Atsistokite tiesiai, vos sulenktais keliais, visiškai atpalaiduokite kūną ir lengvai pasukite apatinę kūno dalį, po to atpalaiduokite kūną laisviems savarankiškiems judesiams. Nesekite jų, te bus jie tokie, kokie bus. Po truputį jums pradės svaigti galva, rankos ir kojos pradės judėti į skirtingas puses. Labai svarbu, kad kūnas būtų atpalaiduotas tiek, kad judesio – sukinio procesas įjungtų visu sąnarius, o patį kūną mėtytų iš vienos pusės į kitą. Kad nesutriktų kvėpavimas, pilvo raumenys taip pat turi būti atpalaiduoti. Jūsų judesiai turi paklusti tik muzikai ir tai būsenai, kurioje jūs esate.

Šokti „girtą šokį“ reikia 15-20minučių, pradedant nuo 1-2 minučių kasdieną. Pasistenkite nedaryti staigių judesių, kurie yra nenatūralūs. Judesiai turi būti savaiminiai, tik tuomet šie užsiėmimai jums bus naudingi. Atsiminkite kaip šoka afrikiečių gentys, burtininkai ar šamanai. Jie gali šokti ištisas paras nepavargdami, nes yra visiškai atsipalaidavę – viskas vyksta tarsi savaime.

Pradžiai pasirinkite lengvą, melodingą muziką. Vėliau galėsite šokti netgi be muzikos.

Šokant jokiu būdu negalima atpalaiduoti sąmonės, nes, pradėjus svaigti galvai, galite parpulti and žemęs. Būtent sąmonė netgi gali „pašnibždėti“ jums lengvesnius judesius, save kontroliuoti šokant padeda tuo metu kalbamas tekstas – geriausiai malda ar eilėraštis. Dėl tos priežasties pradžioje reikia šokti atmerktomis akimis, o tik vėliau užsimerkti. Laikui bėgant šokio trukmę galite didinti – nuo 40min iki valandos, tačiau dėl to nejausite jokio nuovargio, greičiau didžiulį malonumą.

Šokiui pasibaigus, siūloma atsisėsti ant kilimo ir atsipalaidavus suvokti pakitimus. Jūs pajausite, kad kūnas įkaitęs, o aplink kūna susiformavo galingas energijos laukas. Atrodys, kad esate energetinio burbulo viduje. Tuo pat metu atrodys , kad vis dar šokate. Kūnas tarsi susidvigubino: vienas sėfi ant kilimo, o kitas tebešoka, jūs lyg stebite save iš šalies. Pasistenkita viską įsivaizduoti kuo ryškiau. Gana ilgai tai praktikuodami jūs ne tik matysite savo kūną tarsi iš šalies, bet ir visus vidaus organus. Taip jūs galite diagnozuoti, koks organas netarkoje, ir gydyti jį, pavyzdžiui mintimis pasiųsti jį į šviesos energijos srautą.

Dažnai ligos priežastis yra tai , kad energija negali laisvai tekėti energetiniu kanalu. Tai gali būti dėl to, kad silpni kokie nors raumenys. Energija cirkuliuoja netolygiai, dėl to vienas organas gauna jos per daug, o kitam jos trūksta. Pirmuoju atveju dažniausiai atsiranda uždegiminis procesas, antruoju – oraganas prastai funkcionuoja. Kad energija vėl laisvai tekėtų, yra įvairių būdų, pavyzdžiui, akupunktūra ar masažas. Gali padėti ir „girto šokis“.

Medžiaga iš ezoterinės literatūros 

Meditacija

„Miegas – geriausia meditacija“ Dalai Lama

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Meditacija (lot. meditat = apmąstymas labai susikaupus) – savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba pasitelkiant mantrą, maldą religiniais arba dvasiniais tikslais, vienas iš atsipailaidavimo būdų. Pradžioje taip vadinti krikščioniškieji fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai. Vėliau (XIX a.) teosofai pritaikė šį lotynišką terminą vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms (kilusioms iš budizmo, daosizmo, induizmo ir kitų rytietiškųjų religijų ir pažiūrų sistemų). Nevienodai aiškinama skirtingose religinėse, dvasinėse, terapinėse mokyklose.

Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.

Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, dvasinis atbudimas arba nušvitimas, dvasinė sveikata, pakitusios sąmonės būsenos, transas. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš neurobiologijos mokslo pozicijos, pakinta smegenų biosrovių dažnis. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.

Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.

Muzika ir meditacija

Daugelis religijų ir dvasinių praktikų meditavimo palengvinimui naudoja ritmingas melodijas, ramios garsų kaitos muziką, savitas giesmes. Gospelų muzika nelaikoma meditacija, ji traktuojama kaip tikėjimo išpažinimas, tarnauja pakilios nuotaikos sukūrimui, nors gali sąlygoti meditacinio transo būseną. Krikščionybėje žinomi choralai, bažnytinės giesmės, muzikiniai – liturginiai ritualai, giedamasis rožančius, budizme – mantros, induizme giedamos vadinamosios bhadžanos, dvasinės giesmės, šokami dvasiniai šokiai.

Klaidingas meditacijos supratimas

Būdingos meditacijos (kaip reiškinio) supratimo klaidos:

• Meditacija nėra nei okultinis nei paranormalus reiškinys. Ši klaida atsirado todėl, kad dažnai okultinių ir paranormalių krypčių ieškotojai medituoja, siekdami geriau pasinaudoti žmogiškojo tobulumo galimybėmis.
• Meditacija nėra protavimo atsisakymas, inertiškumo siekis. Atvirkščiai, medituojantys žmonės ugdo savo intelektą ir didina sąmoningumą. Tačiau būtų didžiulė klaida meditaciją suprasti ir naudoti kaip tradicinį proto prusinimo pakaitalą.
• Meditacija nėra nei hipnotinė, nei įtaigos būsena. Meditacija kaip tik išlaisvina nuo visokių priklausomybių ir savęs klaidinimo (įsiteigimų, iliuzijų). Kai kurių rūšių meditacijose gali būti naudojami vadinamieji pozityvūs tvirtinimai, kurie primena savitaigos metodus, tačiau tai jau nėra pati meditacija, o tik lygiagrečiai taikomi kiti asmenybės ugdymo metodai.
• Meditacija nėra gilus apmąstymas ir grynas susivaldymas. Meditacijos metu aktyvios yra kitos sąmoningumo (proto veiklos) sritys, tiesiogiai nesusijusios su mąstymu, savikontrole ir emocijomis.

Kaip medituoti?

Raskite sau laiko, kad butumėte netrugdomi bent 10min., 20min., 30min. Pradžioje patartina medituoti kuo ilgiau. Patogiai atsisėskite, stenkitės nugara laikyti tiesia. Jai turite nugaros problemu, galite atsiremti į atloša, ar į siena, savrbiausia, kad būtu patogu. Galite ir atsigule medituoti, tik nepatariama dėl to, kad galite uzmigti:

   Atsisėde užmerkite akis ir sutelkite dėmesį į kvėpavimą, tiesiog stebėkite savo kvėpavimą. Stebėkite, kaip ikvepiate ir iškvepiate per nosį, stenkitės kvėpuoti pilvu, tai taisiklingas kvėpavimas. Po kelių minučių pastebėsite, kad jūsų protas tai nesibaigianti minčių gamykla, jos tarsi traukinys lekia autopilotu. Mes kasdien net nepastebime kiek ir kokių minčiu atsiranda mūsų galvoje, todėl medituojant jūs pažvelgsite į jas ir suprasite kad jos ten visalaika buvo.