Nuo mažų dienų, nuo gimimo, turiu Dieviškas (Voro – ta informacija, Drakono – tai energijos) galias ir jėgas, kurių pagalba padedu žmonėms. Jos veikia per mano Sielos planetą Araksas, Laiko Valdovus Megas, Saulės Lotosus ir nešančius šviesą Žemei Mokytojus. Kita mano mokytoja, tai mano močiutė Ona, kuri visus vaikus, anūkus ir žmones gydė įvairių šaknelių, žolelių, gyvatės ir krupio (rupūžės) antpilais, nes kitokių vaistų nepripažino. Ji įskiepijo man meilę gamtai, bei tikėjimą aukščiausia jėga – Viešpačiu Kūrėju. Per ligas... vaikystėje patyriau keletą išėjimų iš kūno, keliones tuneliu į (anapus) ir gryžimą. Visad, nuo vaikystės jaučiau ir dabar jaučiu savo „Jėgas – Mokytojus“ šalia savęs kiekvieną dieną. Su jais bendrauju mintimis, o kartais piešiu, rašau, „automatiniu – chiromantiniu“ būdu užrašau informaciją gaunamą iš jų įvairiu metu.

Ką mes žinome apie reinkarnaciją? Senasis mokymas apie persikūnijimą, kurį mums paliko nuo Žemės paviršiaus išnykusios civilizacijos, geriausiai pažįstamas iš rytiečių interpretacijų. O jose mokoma, kad nemirtinga siela kartkartėmis keičia susidėvėjusį kūną į naują, panašiai kaip seną drabužį keičiame nauju.

Kas yra karmos dėsnis?

Pažodžiui išvertus iš Sanskrito kalbos, žodis „karma" reiškia „veiksmą". Be to, „veiksmas" apima ne tik poelgius, bet ir mūsų žodžius bei mintis. Paprastai kalbant, karmos dėsnis reiškia, kad kiekvienas mūsų veiksmas (poelgis, žodis ir mintis) turi atitinkamų pasekmių. Net visai nereikšmingi veiksmai turi pasekmių.

Deja, šiuolaikinė visuomenė tokia, kad žmonės vengia visko, kas siejama su mirtimi: mirus artimam žmogui vengia pokalbių apie ją, atsisako gedulo, stengiasi, laikytis" ir nerodyti širdgėlos, jie bijo atsakyti į vaikų užduodamus klausimus apie mirtį. Visuomenėje viešpatauja įsitikinimas, kad viešas sielvarto rodymas, taip pat primygtinis ir ilgas sielvarto reiškimas yra tiesiog liguistumas. Ašarų protrūkis laikomas nerviniu priepoliu. Sielvartaujantis žmogus tampa nuo visko atskirtas: namuose nebeskamba telefonas, jo vengia kiti žmonės. Kodėl taip įvyksta?

Pasaulyje yra keturi žmonių tipai: vieni visur mato tik gėrį, kitiems, mažiau dvasingiems, - tik gėris yra gėris, o blogis yra blogis, tretieji nemato gėrio, tik blogį, ir patys baisiausi tie, kurie net gėryje įžvelgia blogį.

Kai kurie tiki, jog mus ištinkančias ligas galime pagydyti ne tik gerdami vaistus ar atlikdami alternatyvias terapijas, bet ir pažiūrėdami į ligos priežastį iš dvasinės pusės. Būtent į fiziniame kūne vykstančius procesus galime pažvelgti kaip į pasąmonės bendravimą su mumis, t.y. jos siunčiamas žinutes mūsų protui. Kitais žodžiais tariant, žmogaus kūnas mums visuomet pasako kuriose gyvenimo srityse ar santykiuose esame praradę balansą ir harmoniją su savimi. Mūsų nepailstantis kasdieninis užimtumas nukreipia dėmesį nuo šių ženklų ir pasąmonės bendravimo, o tai galėtų mums padėti sugrįžti į subalansuotas ir harmoningas vėžias. Situacijos supratimas ir galima transformacija bus aiški tik tuomet kai pilnai įsijausime į save, būsime tuo kas esame ir savęs neapgaudinėsime.

Tikriausiai girdėjote apie Karma? Tai — veiksmo - atoveiksmio dėsnis, teigiantis, kad anksčiau ar vėliau mes bumerango principu sulaukiame savo pačių veiksmų rezultatų. Tačiau ar žinojote egzistuojant ir giminės karmą? 

„Aš iš tų, kurie tiki, jog gyvenimas susideda iš ciklų: savotiškų ratų, ratelių, kaip laikrodžio mechanizme susikibusių vieni su kitais ar atskirai besisukančių. (...) Panašu, kad tie ratai ir rateliai baigia savo apsisukimų ciklus beveik tuo pačiu metu. Kada tai įvyksta, žmogus tarsi pradeda naują gyvenimo laikotarpį", — rašo labai populiarus JAV rašytojas Stivenas Kingas viename savo romane.

Apie žmogaus gyvenimo laikotarpius kalbėjo ir Indijos išminčiai. Jie nurodo tris svarbiausius periodus, per kuriuos žmogus privalo iš esmės pasikeisti. Pirmąjį sąlyginai būtų galima pavadinti vaikyste ir paauglyste, kai žmogui svarbiausia, koks jis (kaip atrodo, kuo apsirengęs...). Antrajame laikotarpyje ima dominuoti jau kitos vertybės: žmogui svarbiausia, kas jis (koks išsilavinimas, pareigos, autoritetas...). Trečiajame laikotarpyje visa, kas susiję su aukščiau nurodytomis vertybėmis, nebetenka prasmės. Žmogaus gyvenimo prasmė — jo dvasinio pasaulio pilnatvė.