Asmeninis tobulėjimas | Reinkarnacijos minties poveikis asmeniniam gyvenimui

4.  Aš niekuomet neniekinsiu kitų žmonių, nesvarbu, kas jie būtų. Kadangi žinau: a) kad neniekinsiu kitos lyties, nes tikriausiai jau pats esu buvęs kitos lyties, b) kad nejuodinsiu nieko, kas yra kitokios odos spalvos, tautybės ar rasės, nes pats galėjau būti toks arba dar toks būsiu. Aš taip pat suprantu, kad jeigu ką nors žeminu dėl to, kad jis kitoks, tai aš paskui pats priklausysiu tai tautai ar rasei, jog labiau ją suprasčiau ar mylėčiau. Taip pat aš niekada nežiūrėsiu iš aukšto į kitus dėl to, kad jie yra neturtingi, luoši, negražūs ar kitokie, nes kiekvienas išsirinko savo aplinką, išvaizdą ir polinkius, kad pasimokytų to, ko jam dar trūksta.
5.  Aš niekuomet kitiems nepavydėsiu, jeigu jie bus turtingesni, galingesni, labiau pripažinti, protingesni, sveikesni ir išoriškai gražesni. Kadangi jie susikūrė šiam gyvenimui tokias mokymosi sąlygas, kad naudodamiesi jomis išmoktų to, ko reikia dvasiniam tobulėjimui. Galbūt ankstesniame gyvenime man buvo prieinamos tokios pat priemonės arba bus prieinamos kitame gyvenime. Mes visi tobulėdami privalome išeiti visą mokymosi kursą.
6.  Aš turiu vaiką, todėl suteiksiu jam galimybes ugdyti individualius polinkius, jeigu jie nėra kenksmingi, neprimetinėsiu jam savo valios ir nebandysiu palaužti jo valios. Kadangi žinau, jog jo ankstesni gyvenimai jau yra jį suformavę ir kad jis šiame gyvenime turi išeiti savo mokymosi programą, kuri gali būti kitokia negu mano. Todėl aš gerbiu jo asmenybę. Be to, aš žinau, kad ankstesniame gyvenime jis jau buvo suaugęs žmogus, galbūt mano miręs giminaitis ar draugas. Aš anksti seksiu, ar jis ko nors nekalba apie savo ankstesnį gyvenimą. Aš jam to nedrausiu ir nesistengsiu atpratinti nuo to kaip nuo nesąmonių. Galbūt tas vaikas ankstesniame gyvenime jau buvo mano partneris, mano motina, mano tėvas, mano draugas, mano draugė. Ir galbūt kitame gyvenime aš atgimsiu kaip savo vaiko sūnus ar duktė.
7.  Aš žinau, kad neatsitiktinai išsirinkau savo partnerį, kad aš jau pažįstu jį iš ankstesnio gyvenimo ir mes tarpiniame gyvenime nusprendėme vėl būti kartu ir mokytis iš viens kito. Kadangi kiekviena partnerystė yra mokymosi bendrija gyvenimo mokykloje. Ir aš noriu kiek įmanydamas išnaudoti tą galimybę, kol ji egzistuoja.

8.  Aš pripažįstu savo tėvus tokius, kokie jie yra. Kadangi aš juos pats pasirinkau prieš gimdamas. Jie suteikia mano gyvenimui kaip tik tokias sąlygas, kokių reikia, kad išmokčiau to, ko privalau išmokti.
9.  Į gyvenime sutinkamus asmenis, įvykius ir likimo smūgius žiūriu kaip į svarbius pagalbininkus mokantis to, ko man privalu išmokti. Aš nepavydžiu kitiems to, kad jie galbūt kitomis priemonėmis mokosi ko kito. Todėl mane ištinkančius likimo smūgius sutinku oriai ir žvelgiu į juos daugiau kaip į mokymosi galimybę. Aš nesiskundžiu jais, tik klausiu, ko turiu ar privalau iš jų pasimokyti.
10.  Taigi žemė yra mokymosi vieta. Sulig kiekviena inkarnacija mes mokomės būti supratingesni, pakantesni, o pirmiausia mielesni. Kai po daugelio inkamacijų mūsų sielą bus persmelkusi vien meilė, mes paliksime šią žemės mokyklą, nes būsime išlaikę abitūros egzaminus ir galėsime eiti į aukštesnius universitetus, kur mums bus perteikiamos aukštesnės išmintys ir aukštesnė meilė.
11.  Aš žinau, kad nusikalsdamas meilės reikalavimams kada nors pats būsiu tas, su kuriuo bus elgiamasi šiurkščiai. Tiktai taip išmoksiu būti švelnus mintimis, žodžiais ir darbais. Visa, kuo pakenksiu kitiems, kada nors atsigręš prieš mane. Karmos dėsnis, valdantis šį mokymosi procesą, visuomet teisingas. Mano atžvilgiu jokios neteisybės nėra. Todėl aš nekaltinu jokio žmogaus ir jokių aplinkybių, tik svarstau, ko man iš kokios nors skriaudos reikia pasimokyti ar atpirkti ankstesnio gyvenimo kaltę, nes atsitiktinumų nebūna.
12.  Aš žinau, kad viskas gyvenime turi prasmę. Nėra jokios beprasmybės. Viskas, su kuo susiduriu, man svarbu. Todėl stengiuosi įžvelgti daiktų ir įvykių prasmę.
13.  Aš suprantu, kad vien nuo manęs priklauso, kaip greitai ar lėtai tobulėsiu dvasiškai. Aš vienas atsakingas už tai, kas man gyvenime atsitinka gero ar blogo, nes visa tai yra mano žodžių ar veiksmų pasekmė. Kad kitame gyvenime patirčiau džiaugsmą ir meilę, šį gyvenimą išnaudosiu suteikdamas daug džiaugsmo ir daug meilės kitiems. Aš vienas esu savo laimės kalvis. Aš nekaltinu nieko kito. Kadangi esu, buvau ir būsiu atsakingas už viską, kad ir kas man atsitiktų.
14.  Gyvenimą aš laikau dovana, leidžiančia žemėje toliau ugdyti savyje meilę ir supratingumą. Man džiugu padėti augti kitiems ir priimti jų pagalbą, naudingą mano augimui. Todėl esu kiekvieną dieną dėkingas, kad gyvenu žemėje ir galiu daugiau sužinoti apie meilę ir jos mokytis, taip pat esu dėkingas, jog galiu vis plačiau atverti savo sąmonę dieviškiesiems dėsniams ir dieviškajai meilei.

Reinkarnacijos minties poveikis visuomenės gyvenimui

1.  Kadangi reinkarnacija kaip faktas bendra visiems, tai į kiekvieną žmogų žiūrima kaip į lygiateisį. Nė vienas nėra menkinamas. Tyčinis kieno nors aukštinimas ar skriaudimas net kitų pavedimu atsiliepia asmeninei karmai.
2.  Karmos dėsnis pripažintas visų, vadinasi: tai, ką darai kitam, savo kailiu patirsi arba dar šiame gyvenime, arba vėlesniame. Kadangi karmos dėsnis visuomet teisingas, tai joks blogas darbas nelieka neatlygintas. Karmos dėsnis skirtas mokymosi procesui.
3.  Jei kiekvienas žinos, jog jis galbūt galėjo gyventi bet kurioje šalyje ir priklausyti bet kuriai religijai, tai atsiras globalinės tarpusavio priklausomybės jausmas. Todėl tarp šios žemės šalių neliks konkuruojančio mąstymo, kils bendrystės, o ne priešpriešos jausmas. Žmonės jausis kaip pasaulio bendrija ir žiūrės į vieni kitus su pagarba, pakantumu ir supratingumu.
4.  Ištikus bėdai padės vieni kitiems, nes žinos, kad tarp žmonių, tarkim, bado ir katastrofos nusiaubtoje šios žemės vietoje gali būti giminių ar mylimų asmenų iš ankstesnio gyvenimo.  Bet koks abejingumas kitų nelaimei vėlgi veikia tautos karmą. Todėl tiems, kurie pakliuvo į bėdą, bus uoliai padedama. Bus išvis daug labiau rūpinamasi visų šalių gyventojų gerove.
5. Kiekvienas atskiras asmuo kitaip žiūrės į valstybę ir jausis atsakingas už jos gerovę. Kadangi jei aš apgausiu valstybę, tarkim, nemokėdamas mokesčių, tai pats kada nors ko nors negausiu dėl karminių priežasčių. Kadangi kad ir ką bedaryčiau valstybei ar kitam asmeniui, tai kada nors bus padaryta ir man. Todėl sąžiningumas yra geriausias apsidraudimas būsimam gyvenimui.
6. Prieš tapdamas globaliniu atsakingu pasaulio piliečiu, žmogus jausis atsakingas kaip savo valstybės pilietis. Jeigu jis gyvens paisydamas vien savo interesų ir išnaudos valstybę, tai kada nors vėlesniame gyvgenime, susiklosčius aplinkybėms bus išnaudojamas pats. Egocentrinis mąstymas ir veiksmai garantuoja neteisybę ir šiurkštumą vėlesniame gyvenime.
7.  Tikybinės bendrijos ir pasaulio religijos skubės pasisavinti reinkarnaciją ir įterpti į savo tikėjimo sistemą, nes ji yra faktas. Nėra nepakartojamo gyvenimo, esama nepakartojamų gyvenimų ciklo. Sulig kiekvienu gyvenimu siela vis labiau tobulėja. Reinkarnacija yra teisingiausia religija. Jeigu žmogus nusikalto artimo meilės įstatymams, ji suteikia galimybę tai ištaisyti kitame gyvenime. Dievas jau nebe piktadarys, kuris siunčia į pasaulį luošus vaikus ir leidžia, kad milijonai žmonių mirtų iš bado ar žūtų karuose.
8.  Grąžinimo terapijos laukia sunkus uždavinys. Pavyzdžiui, socialinio aprūpinimo sistemoje narkomanai ir alkoholikai, matyt, bus grąžinami prie jų manijų priežasčių ir taip bus panaikinamas liguistas polinkis. Psichiatrija nebus net įsivaizduojama be grąžinimo terapijos. Kadangi kitoniškas elgesys, kenkiantis sau ar kitiems, gali būti susijęs su ankstesnio gyvenimo priežastimis, kurias reikia išsiaiškinti ir panaikinti. Ligonių kasos savo sąskaita mokys grąžinimo terapeutus, kad neturėtų didžiulių gydymo kaštų, nes grąžinimo terapija dažnai gali labai greitai padėti, o įprastiniai gydymo būdai labai ilgi ir kartais nesėkmingi.
Psichologijai reikės palaidoti daugelį senų, pamėgtų teorijų ir sukurti naujas, kur daug vietos bus skiriama reinkarnacijai. Universitetuose bus įkurtos reinkarnacijos psichologijos katedros. Medicinai daug ką reikės apmąstyti iš naujo. Po profesoriaus med. dr. Stevensono atradimų žinoma, kad apsigimimų priežastys gali būti ne genetinės ar virtualios, o daugeliu atvejų susijusios su ankstesniu gyvenimu. Reinkarnacija atliks nemažą vaidmenį chirurgijoje. Daugeliu atvejų, jeigu nereikės skubiai operuoti, gydytojas ar chirurgas siųs ligonį pas grąžinimo terapeutą, kad, pavyzdžiui, vagotomijos atveju nustatytų, ar skrandyje ankščiau nebūta žaizdos, kurią, jeigu tas faktas pasitvirtina, paskui gydo terapeutas, nes antraip toje vietoje nuolatos kartosis kokie nors ligos simptomai. Jeigu kam nors ankstesniame gyvenime ietimi buvo perverti inkstai, tai vėlesniame gyvenime jis gali justi chroniškus skausmus, netgi tada, kai medikai neranda jokios ligos simptomų. Gydytojų ir grąžinimo terapeutų bendradarbiavimas bus būtinas savitarpio supratimui.
Kadangi mes, žmonės, žinosime, jog atsigimstame šioje žemėje, tai būsime suinteresuoti, kad pasaulis būtų švarus ir sveikas, kad kitame žemiškajame gyvenime jį rastume tinkamą gyventi ir galėtume tobulėti dvasiškai ir protiškai. Taigi mes labiau rūpinsimės aplinka ir neleisime jos teršti. Filosofija iškels į pirmą planą tas didžias filosofijas ir filosofus, kurie jau bus pripažinę reinkarnacijos patirtį.
Reinkarnacijos pripažinimas skatina visiškai naujai mąstyti ir todėl duos pagrindą naujiems filosofiniams mąstymo modeliams, kurie mažiau laikysis abstraktaus mąstymo, o imsis apdoroti ir integruoti tai, ką apskritai duoda žinojimas, paremtas grąžinimais į ankstesnį gyvenimą. Bus nuodugniai tyrinėjamas tarpinis gyvenimas, kur mes būname sielos, besiruošiančios vėl atgimti žemėje. Filosofija paklaus: „Kas sukūrė šią reinkarnacijos sistemą su tarpiniu gyvenimu, koks viso to tikslas ir prasmė?" Todėl ontologija įgis visiškai naują perspektyvą, ir gali būti bandoma per savo transo patirtį, per paties ėjimą į vidų ar per galimus atskleidimus suvokti pasaulio sukūrimo principą.

Nepaprastai suklestės menai, nes menininkams atsivers naujas kūrybinių temų ratas, o žmonės greičiausiai nepaprastai domėsis reinkarnacijos tema. Tad šios srities imsis kinas, televizija, teatras, o ypač literatūra. Vaizduojant asmenis ir jų veiksmų motyvus atsispindės ir jų ankstesnių gyvenimų fonas, ir čia, be abejo, svarbią vietą užims karmos dėsnis.
Mes mažiau vaikysimės pripažinimo, valdžios ir turtų, nes žinosime, jog svarbiau yra savyje ugdyti meilę, ir dėl to būsime labiau linkę kaupti turtus viduje. Mes atsakingiau elgsimės su gyvenimu, laikysime didele dovana tai, kad galime būti šioje žemės mokykloje, kur mums reikia mokytis meilės ir dieviškųjų įstatymų. Reinkarnacija daug prisidės prie to, kad mūsų pasaulis taptų gražesnis ir malonesnis, kad jame būtų malonu gyventi, mylėti ir mokytis.
Paimta iš knygos "Reinkarnacijos naujienos”